taryti

taryti
tarýti, tãro, tãrė K, Rtr, FrnW žr. tarti: 1. Išmokyti rašyti taisyklingai dažnai yra lengviaus, nekaip išmokyti taryti svetima tarme J.Jabl. Tãro po pusę žodžio (panevėžiškė marti), negali sukalbėt Drsk. 2. KlG95, P, I, KII198, Š, Rtr, BŽ97, DŽ, NdŽ, KŽ Taryk man, ką aš tavęs klausiu TS1901,4-5b. Kaži kumet prapuolė motinai dvi berlinki; klausė tarydama: – Gusteli, bene tu pagveldei muno piningus? M.Valanč. Neatsimenu, kad tep tarýtų Pb. Eikše, mergužėle, žodelio tarytie (d.) Lp. Duok manei rankelę ir tarýk žodelį JV232. Sugniauš kumštelį kaip (kai Jž) akmenėlį, taris žodelį kaip (kai Jž) erškėtėlį LTR(Skp). Meilių žodelių taryta, šilkų skarelių vystyta LMD(Rš). Gerai apdūmojo, ką taryti turėjo Mž165. Kąg tarýsiu apie nesuskaitomus sopulius ir gėdas DP161. Metu pjūmenies tarysiu pjovėjams SPI281. Mes, kurie tamui tikime, balsu amen tarykime PK25. ^ Kap žodį tarýt – ir viskas (labai greitai atlaikomos pamaldos) Vlk. Kaip taryta, taip ir padaryta rš. ║ NdŽ teigti arba neigti, predikuoti: Toji sakinio dalis, kuria ką tarom apie veiksnį, vadinasi tarinys J.Jabl. 3. Ką daryti, ką gi taryti? V.Krėv. | refl. Rtr: Šeimų atstovai tarydavęsi apie bendruosius kilties reikalus J.Jabl. Moterėlės ir pradės tarytis – lemti, dejuoti J.Jabl. Taryties taryties ir sustarė pasvadint sau briedį an pietų BsPII324. 4. NdŽ žr. tarti 2. ║ Tarýk, idant akmenes tie duonomis taptų DP106. Bėk Egiptan ir būk ten, pakolei tau tarysiu Ch1Mt2,13. Taryk, adant sėdėtų tuodu sūnu mano vienas po dešinei tavo, o antras po kairei karalystėj tavo Ev. 5. M.Valanč, Nz, Š žr. tarti 5: Apsirinki, taip tarýdamas NdŽ. Jei tarýsi, jog saulė žibėt negal, abydą jai padarysi DP559. Netarykiat mane kitu kokiu žmogumi svetimu esančiu BPII37. | refl. R, VlnE24: Aš tą kvietkelę kasdien nešiosiu, tarýsiuos – mergelė ma[n] prie šalelės JV374. Nekalbėsite, kas galėtų pakenkti jų dorovei ir protėjimui, kad ir tarytutės, taip sakydami, pagreitinsią jų būklės gerėjimą J.Jabl. Tarydamies jį santį draugėj, ejo dieną kelio ir ieškojo jo terp giminėtų ir pažįstamųjų SPI195. Teipa ir jūs tarykitės griekui numirę ir gyvenkiat Dievui BBPvR6,11. Kiekvienas, kuris jus užmuš, tarỹsis tarnavimą Dievui meilingą darąs DP235. Korosiu tave sūde, jeng netarytumbeis esąs teisumui MT193. \ taryti; aptaryti; atitaryti; įtaryti; ištaryti; nutaryti; pataryti; pertaryti; prataryti; pritaryti; sutaryti; užtaryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • taryti — tarýti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • ištaryti — J, NdŽ, Lkm; M žr. ištarti: 1. Š, Imb Sėliai, ž vietoje ištarydami z, turėjo ir š vietoje taryti s K.Būg. Negerai daro ir kalsta tie, kurie tą vardą ištaro paikiai, netikusiai A.Baran. ║ Sv, Aps, Vrn, Prl, ČrP Neištãrė savo vardo: Tulis, o… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaryti — NdŽ žr. aptarti: 1. Š Neturėdamas nieko gerai aptaryto prote, neturės nieko reiškiai išpasakyto kalboje A.Baran. 2. Būdvardžiai vieni aptaro kokybę daikto A.Baran. | lingv.: Neaptarytas taikas (bendratis) turi lankstamą galą ti A.Baran. 3. žr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apūtaryti — ×apū̃taryti tr. 1. aptarti: Jau visa apū̃tarijom LzŽ. 2. apkalbėti: Kožna merga apkalbėta, apū̃taryta Švnč. Tos bobos liš apjuokia, apū̃tarija mergutas LzŽ. 3. kalbant nurungti: Marusia visus apū̃tarija, tokia jau liežuvinga LzŽ. ūtaryti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitaryti — 1. žr. atitarti 2: Nieko neattãrė – nei juoda, nei balta Rod. Neattãro nei žodžio, kap pasgėręs Arm. Aš jam attariaũ Vrn. Palūkėkit, pasakysiu: atsidusiu – attarysiu (d.) Dv. | refl. prk.: Tik aidas atsitãrė iš miško Kb. ║ refl. Lš: Jei kas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasiūtaryti — ×dasiū̃taryti LzŽ susitarti. ūtaryti; apūtaryti; dasiūtaryti; įūtaryti; išūtaryti; nuūtaryti; paūtaryti; perūtaryti; priūtaryti; r …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išūtaryti — ×išū̃taryti tr. iškalbėti. | refl.: Kolei neišsiū̃tariju su senais, tai neidavau šokt Švnč. ūtaryti; apūtaryti; dasiūtaryti; įūtaryti; išūtaryti; nuūtaryti; paūtaryti; perūtaryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutaryti — NdŽ 1. refl. žr. nutarti 1 (refl.): Nustãrė tep, toj gudė ir prigir̃do DrskŽ. 2. žr. nutarti 3: Nutarytas SD231. 3. žr. nutarti 5: Kiekvienas nutarytas (įtartinas) žodis neišsisuko nuo baudimo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuūtaryti — ×nuū̃taryti tr. nukalbėti: Ana jau nuū̃tarija kai ką Ml. ūtaryti; apūtaryti; dasiūtaryti; įūtaryti; išūtaryti; nuūtaryti; paūtaryti; perūtaryti; priūtaryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pataryti — NdŽ žr. patarti: 1. Lp, Vp Močiutė tarė patarydama: – Eiki, dukrele, klėtelėn gulti LTR(Upn). 2. refl. Neturiu su kuo pasitaryt Msn. Ateik pastaryt DrskŽ. Reikėtų mums dar pasikalbėti, pasitaryti J.Jabl. 3. Tik vienas patãro tokį žodį Dglš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”